Ultravioletinių spindulių įtaka sveikatai

Mūsų šalyje vasara trumpa, o ryškių ir saulėtų dienų tiek nedaug, tad joms atėjus visi skubame pagauti kuo daugiau saulės spindulių ir gražiai įdegti. Tačiau besimėgaudami saulės voniomis neretai pamirštame, kad galime persistengti, o ultravioletiniai spinduliai ne visada naudingi mūsų odai. Verta prisiminti, kokių bėdų galime prisidaryti neatsargiai mėgaudamiesi saulės teikiamais džiaugsmais.

Nuo vitamino D ir gražaus įdegio iki saulės smūgio ir vėžio

Saulės spinduliai sužadina įvairias teigiamas biologines žmogaus organizmo reakcijas, jie veikia mūsų nuotaiką, todėl saikingas buvimas saulėje gali padėti išvengti sezoninės depresijos. Be to, saulė grūdina mūsų organizmą. Mažos ultravioletinių spindulių (UV) dozės mums būtinos, kad gerai jaustumėmės ir vyktų vitamino D sintezė. Jis taip ir vadinamas – „saulės“ vitaminu, nes net iki 90 proc. jo pasigamina veikiant saulei ir tik 10 proc. vitamino D gauname su maistu. Šis vitaminas skatina kalcio apykaitą, taigi ir kaulų augimą, sumažina riziką susirgti daugeliu ligų, pavyzdžiui, alergija, gripu, diabetu, tuberkulioze, nutukimu, hipertenzija, išsėtine skleroze, inkstų bei širdies ir kitomis ligomis.

Tačiau mėgautis saulės spinduliais reikia saikingai, nes oda dėl tiesioginio spindulių poveikio gali ne įdegti, bet nudegti jau per kelias pirmas valandas. Be to, galima patirti saulės smūgį. Jis pasireiškia galvos svaigimu ir (ar) skausmu, pykinimu, vėmimu, gali ištikti ūmi organizmo dehidratacija, žmogus gali prarasti orientaciją. Taip pat kyla grėsmė atsirasti vidaus organų pažeidimams. Į tai ypač linkę vaikai ir senyvo amžiaus žmonės.

Ypač atsargūs mėgaudamiesi tiesioginiais saulės spinduliais turėtų būti žmonės, kurių oda labai šviesi, šlakuota ir turintys daug apgamų. Jų organizme gaminasi mažiau melanino, todėl tokie žmonės labiau už kitus linkę susirgti odos vėžiu.

Ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis neigiamai veikia ir mūsų akis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dėl ilgalaikio saulės spindulių poveikio greičiau drumstėja lęšiukas ir gana jauniems žmonėms gali išsivystyti katarakta ar net tinklainės geltonosios dėmės degeneracija. Labai jautri ultravioletinių spindulių poveikiui yra ir oda aplink akis – joje atsiranda raukšlių, pigmentinių dėmių, be to, gali atsirasti ir voko navikų, dažniausiai – bazalinių ląstelių karcinoma, kuri yra viena iš pagrindinių nemelanominio vėžio rūšių.

Kaip įdegti, bet nenudegti?

Prasidėjus šiltajam metų sezonui daugelis skubame pasideginti, bet pamirštame, kad po žiemos mūsų oda būna jautresnė tiesioginiams saulės spinduliams ir galime ją stipriai nudeginti. Kad taip nenutiktų, patariama naudoti apsaugos priemones, bet pabrėžiama, kad specialūs apsauginiai kremai ir losjonai nuo saulės skirti ne tam, kad galėtumėte ilgiau joje būti, bet tam, kad apsaugotų mus nuo tiesioginių saulės spindulių. 

Saugaus įdegio nėra

Įdegimas odoje pasirodo po to, kai pažeidžiama ląstelių deoksiribonukleorūgštis (DNR). Pažeista DNR siunčia informaciją, kad organizmas turi pradėti melanino gamybą. Mokslininkai nustatė, kad nestiprūs DNR pažeidimai atsikuria per 24 val., todėl saikingai būdamas saulėje ir darydamas ilgesnes pertraukas tarp deginimųsi sveikas žmogus nepatirs sunkių pasekmių. Tačiau nesaikingas deginimasis turi skaudžių pasekmių – ne retu atveju susergama odos vėžiu – melanoma.

Šiandien niekas neginčija, kad melanomai išsivystyti didžiausią reikšmę turi tiek natūralių – saulės, tiek dirbtinių ultravioletinių (UV) spindulių ilgalaikis ir intensyvus poveikis odai. Nors vaikystėje melanoma susergama labai retai, tačiau privalome nepamiršti taisyklės, kad oda turi atmintį ir saulės poveikis yra kaupiamas. Tyrimų duomenys liudija, kad net apie 80 proc. saulės ultravioletinio spektro sukeltų odos pažeidimų atsiranda iki 18 metų, o jų padariniai išryškėja po 20–30 metų. Tuo ir paaiškinami didžiausio sergamumo 40–60 metų amžiaus grupėje rodikliai. Įsidėmėtina, kad stiprūs nudegimai ir pernelyg ilgas laikas, praleistas saulėje vaikystėje ar paauglystėje, padidina riziką susirgti odos vėžiu suaugus.

Kas labiausiai rizikuoja susirgti?

Susirgti melanoma labiau rizikuoja tie žmonės, kurių oda lengvai ir greitai nudega saulėje. Tai labai šviesią ir strazdanotą odą, šviesius ar rudus (rausvus) plaukus ir mėlynas akis turintys žmonės. Melanoma gali susirgti ir tie, kurie didesnę laiko dalį praleidžia gyvendami ir dirbdami patalpose, bet 1 ar 2 kartus per metus atostogauja intensyviai mėgaudamiesi saulės voniomis, taip pat tie, kurių odą nuolat veikia saulė sportuojant lauke (pvz., dviratininkai) arba dirbant lauke (pvz., kelių remonto darbus atliekantys asmenys ir pan.). Nustatyta, kad žmonės, kurių artimi giminaičiai yra sirgę melanoma, turi didesnę tikimybę kada nors patys susirgti šia liga. Ypač didelę riziką susirgti melanoma patiria jaunos merginos ir moterys, pavergtos rusvo odos įdegio grožio kulto. Įrodyta, kad melanomos rizika padidėja du kartus, jei asmuo iki 35 metų reguliariai lankosi soliariumuose. Vienas apsilankymas soliariume per mėnesį po dviejų trijų dešimtmečių pavojų susirgti vėžiu padidina daugiau nei du kartus, palyginti su žmonėmis, kurie niekada nesimėgauja dirbtiniais UV spinduliais.

Specialistai vieningai sutaria, kad ankstyvoje stadijoje aptikus melanomą, galima išgydyti iki 97 procentų pacientų. Nežiūrint į tai, kad atsiranda vis naujesnių ir tobulesnių gydymo būdų, tačiau didžiausia sėkmė įveikiant ligą aplanko tuos, kurie ją laiku pastebi. Nepatingėkite ir bent kartą per mėnesį, o vasaros metu – kiekvieną kartą grįžus iš paplūdimio apžiūrėti savo odą, o aptikę ką nors įtartino kreipkitės į gydytoją dermatologą.

Kaip apsaugoti akis ir odą:

  • vengti intensyvaus tiesioginio saulės spindulių poveikio, ypač vasaros mėnesiais, nuo 11 iki 16 valandos. Geriausias būdas apsaugoti save – likti šešėlyje arba saulės vonioms skirti ankstyvą ryto ar vėlesnės popietės metą;
  • saulėtomis dienomis patariama dėvėti natūralaus pluošto audinių neperšviečiamus šviesių atspalvių rūbus, kurių apsaugos faktorius SPF 15–50 yra didesnis, lyginant su peršviečiamais rūbais, kurių apsaugos faktorius paprastai yra mažesnis už SPF 15;
  • geriausia avėti lengvą, natūralaus pluošto avalynę;
  • dėvėti plačiakraštes skrybėles;
  • naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Atkreipiame dėmesį, kad apsaugos nuo saulės kremai, losjonai skirti ne tam, kad galėtumėte ilgiau būti saulėje, bet apsaugotų nuo tiesioginių saulės spindulių, kai to negalima išvengti. Kasdienei apsaugai tinka priemonės su SPF 15, o būnant saulėkaitoje, paplūdimyje ar lauke, ne mažesnis apsaugos faktorius SPF 30–50+ (ir būtinai nuo UVA ir UVB spindulių). Tepti pakankamą kiekį – 2 mg/cm² (2 valgomieji šaukštai apsauginio kremo visam kūnui) 30 min. prieš einant į saulę. Kartoti kas 2 val. (jei gamintojas nenurodė kitaip) ir būtinai po kiekvieno maudymosi ar stipresnio suprakaitavimo;
  • naujagimius ir kūdikius saugoti nuo tiesioginės saulės. Atkreipiame dėmesį, kad kūdikiams apsauginius kremus nuo saulės galima naudoti tik nuo 6 mėn.;
  • nepamiršti akinių nuo saulės, ypač pavasario–vasaros sezonu. Akiniai nuo saulės turi būti su specialiu apsauginiu ultravioletinių spindulių filtru. Tai turi būti nurodyta ir ženklinant akinius, pvz., UV 400. Atkreipiame dėmesį, kad lęšiai ir paprasti akiniai neapsaugo akių nuo ultravioletinių spindulių;
  • nepamiršti gerti daug skysčių: mineralinio, vandens su citrina, sulčių, geriau šviežių, kurias galima praskiesti vandeniu, arbatos. Vengti putojančių, kofeino turinčių gėrimų, nes juos vartojant audiniai netenka daug vandens;
  • išsiugdyti savistabos įgūdžius: apsižiūrėti savo kūną nuo galvos iki pėdų grįžus iš paplūdimio ir toliau kiekvieną mėnesį, ypač atkreipiant dėmesį į esamas pigmentines dėmes, apgamus, įsivertinant, ar nepakito jų būklė, ar neatsirado naujų apgamų. Apsilankyti pas savo gydytoją bent kartą per metus profesionaliai apžiūrai.
-