Vasario 28-oji – Europos retųjų ligų diena

Retosios ligos – tai ligos, kuriomis serga nedidelis žmonių skaičius, palyginus su bendrąja populiacija. Europos Sąjungoje (ES) liga yra laikoma reta, jeigu ja serga 1 asmuo iš 2000. Šiuo metu žinoma maždaug 5000–8000 retųjų ligų, kuriomis ES serga 6–8 proc. (27–36 mln.) visų gyventojų.

Pirmą kartą retųjų ligų diena buvo paminėta 2008 m. vasario 29 d. – „retą dieną“, kuri būna tik vieną kartą per ketverius metus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), minėdamas Europos retųjų ligų dieną, nori atkreipti dėmesį į ligas, kurių sukėlėjų Lietuvoje nėra, tačiau jais galima užsikrėsti kelionių metu.

Priklausomai nuo kelionės krypties, keliautojai gali užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis:

  • Per maistą plintančios infekcijos – grupė užkrečiamųjų ligų, plintančių per patogeniniais mikroorganizmais užterštą maistą ir vandenį (cholera, dizenterija, hepatitas A, vidurių šiltinė, poliomielitas).
  • Pernešėjų platinamos infekcinės ligos – užkrečiamosios ligos, kurių sukėlėjus platina uodai ir erkės. Paminėtina, kad uodų platinamos ligos daugiau paplitusios tropinio klimato šalyse. Keliaujant po tropinio klimato šalis galima užsikrėsti Geltonąja karštlige, maliarija, Dengė karštlige, japoniškuoju encefalitu.
  • Virusinės hemoraginės karštligės – ligų grupė, sukelianti sunkius organizmo pažeidimus. Virusinėms hemoraginėms karštligėms priskiriama Krymo-Kongo, Ebola ir Marburgo hemoraginės karštligės, Lassa, Rifto slėnio ir Omsko karštligės, aukščiau paminėtos Geltonoji, Dengė karštligė ir kitos.
  • Meningokokinė infekcija, kuriai būdingos sunkios klinikinės formos (žaibiškas sepsis) arba pūlinis meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).
  • Difterija, kuri lengvai ir greitai plinta, pažeisdama tonziles, gerklas, nosį. Yra kelios difterijos formos (odos, akių, genitalijų, kvėpavimo takų).

Užsikrėtimo riziką sąlygoja vietovė, į kurią vykstama, šalies sanitarinė būklė, gyvenimo sąlygos, keliautojo elgesys ir daugelis kitų veiksnių.

Viena efektyviausių profilaktikos priemonių nuo užkrečiamųjų ligų – skiepai

Prieš vykdamas į kelionę, kiekvienas žmogus turėtų sužinoti apie užkrečiamųjų ligų riziką toje šalyje ir galimas profilaktikos priemones. Keliautojai dėl skiepų į gydymo įstaigą turėtų kreiptis likus 4–6 savaitėms iki išvykimo tam, kad spėtų susiformuoti imunitetas (šis laikotarpis priklauso nuo to, nuo kokios ligos skiepijama, kiek kartų reikia skiepyti, ar žmogus nuo šios ligos buvo skiepytas anksčiau). Visi papildomi skiepai turi būti pažymėti Tarptautiniam skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime (šis dokumentas labai svarbus vykstantiems į endemines šalis (teritorijos, kuriose tam tikra liga/os yra paplitusios nuolat)). Atkreiptinas dėmesys, kad bendros skiepijimo schemos nėra, kiekvienam keliautojui individualiai nustatoma, kokių skiepų jam reiktų.

Daugiau informacijos apie skiepus galima rasti NVSC interneto svetainėje.

Plačiau apie retas ligas Retųjų ligų ir vaistų interneto svetainėje.

 

 

-